Krauniesi daiktus,ir negali žinot,ir grįžusi išvysi tuos pačius,mylimus veidus,tas pačias spindinčias akis,tuos pačius kūnus,alsavimus...
Su visais atsisveikini taip,lyg matai juos paskutinį kartą.
Visiems atskirai pasakai,kaip karštai juos myli,laikai rankas,žiūri į akis,šypsaisi...Galbūt tai darai paskutinį kartą?
Galbūt.
Išvyksti.
Žiūri į tuos medžius,kurių anksčiau nė nepastebėdavai,stebi vaikus,ko niekuomet nedarydavai.
Galbūt tai darai paskutinį kartą?
Paukščiai!
Jie tokie laisvi,nepriklausomi palaidūnai,sklando sau aukštai ore,žaviuosi jais.
Tačiau,galbūt žaviuosi jais paskutinį kartą?
Atvykstu į stotį.Turiu skubėti,tačiau sustoju minioje.Visi braunasi,stumdosi.Turėčiau susinervinti.Bet ne.
Galbūt tai patyriu paskutinį kartą?
Į autobusą nepavėluoju,vis dėl to,susigriebiau paskutinę minutę pasijudinti iš žmonių "maišalynės".
Nusiperku bilietą.Pirmą kartą skaitau,kas jame parašyta,įsigilinu į datą,skaičius,numerius...Nes...galb
ūt tai darau paskutinį kartą?
Važiuojant keliu žemyn,vairuotojas kalbėjęs telefonu užsižioplina,ir nepristabdo privažiavęs posukio...Autobusas krenta,ridenasi ir sustoja.Viską stebiu,lyg sulėtintame epizode.Galbūt tai matau paskutinį kartą?
Taip,tai buvo paskutinis kartas,kai kažką mačiau,jutau,galvojau,liečiau...
Aš miriau.
