svajojau apie rožinį megztinį
ir sudėjau eilėraštį dirbtinį
kol numezgiau nunarpliojau nudėjau
praėjo ruduo ilgesys nurimo vėjas
mezgiau aš ji su dideliu kapišonu
norėjau būtų dėvėti jį šaunu
man būtų susitikt akis šaunu
jau neturiu širdy draugų artimų
tyloje visą rudenį mezgiau
bet tik dabar man šilta
bet gera su juo būti man tiktai vienai
paliko mane geros mintys ir sapnai
