Dauguma mūsų mėgstame keliauti, vieni keliauja, kad pamatytų kažką naujo, kiti, kad pailsėtų, dar kiti darbo reikalais. Mūsų (šeimos) kelionė taip pat buvo ne eksprontu sugalvota. Tėvai jau ilgą laiką svajojo aplankyti Balkanus. Kelionė buvo planuota kone pusę metų, kol galiausiai mes išvykome. Pasirinkome ne patį paprasčiausią kelionės būdą. Vykome mašina.. Pagrindinis mūsų tikslas buvo Juodkalnija. Po Slovakijos kalnynų, kelionės palei Dunojų Vengrijoje, nuostabios Kroatijos gamtos ir vingiuotų Bosnijos ir Hercogovinos serpantinų pasiekėme savo tikslą. :) Kad vaizdas bus užburiantis supratome jau tada, kai pamatėme Trebinje, šį miestą (Bosnijoje ir Hercogovinoje) pamatėm išnirę iš baugių, prastai apšviestų kelių kalnuose. Jis buvo apšviestas milijonų įvairiausių šviesų.. Kaip bebūtų gaila, nuotraukomis to vaizdo nesugebėjau perteikti.. :/ Grįžtant prie temos, įvažiavome į Juodkalniją, pirmas pamatytas miestas buvo Herceg Novi, naktį miestas atrodė įspūdingai, gal būt dėl to, kad Lietuvoje tokių vaizdų niekur nebuvom matę. Taip pat teko pamiršt ir atšiaurų Lietuvos klimatą, patekom ten, kur minusinė temperatūra neegzistuoja. Šaligatvius puošė palmės, pro atidarytus langus atgaivą suteikė švelnus vėjelis. Tačiau nei vienas mūsų nežinojom, kad tą vakarą laukė dar vienas siurprizas. Atvykę į viešbutį (Bijeloje) žado netekome pamatę vaizdą pro langus. Prieš akis atsivėrė vaizdas į Tivatą, visą spindintį nuo šviesų kurios atsispindėjo vandenyje ir suteikė tokį neapsakomą ramybės jausmą...... To be continued
