Turbūt dauguma nesupras šio pasakojimo prasmės... Bet man visai nesvarbu, nes šis pasakojimas man reiškia labai labai daug...
Viena kartą įvyko toks nesusipratimas su draugu ir jis man sukūrė pasakojimą apie mergaitę ir meškiuką... Štai jis:
Yra meškiukas ir mergaitė. Mergaitė važiuoja vežimu ir prisirišusi laiko meškiuką. Šis yra velkamas žeme, bet mergaitė nenori pasiimti jo, nes jis dėl vilkimo yra suplyšęs ir nebegražus. Bet taip pat ji negali ir paleisti meškiuko, nes jis jai labai brangus. Deja, meškiukas kenčia, nes yra velkamas žeme... Ji galėtų mažylį paleisti. Jis numirtų ir būtų užmirštas, bet nors nebekentėtų... Arba mergaitė galėtų meškiuką pasiimti su savimi, nors jis nebėra gražus. Bet tada meškiukas būtų laimingas. Galbūt vėliau mergaitė net užmirštų, kad meškiukas toks ir mylėtų jį, nes jis jos draugas, nors ir su trūkumais. Ji galėtų meškiuką padėti į lentyną ir bent kartais su juo pažaisti... Tad mažylis tikrai jaustųsi laimingesnis nei dabar... Net jei mergaitė susirastų geresnį draugą ir jį paliktų labiau nuošalyje, jam vistiek būtų geriau...
