...tuomet nieko negalėčiau papasakoti, nes nieko tikrai nebūtų nutikę. o apie tai, kas nutiko, turbūt papasakos daug atvirukų iš kitų keliauninkų dienoraščių. jeigu jie tuos dienoraščius jau būtų parašę, tuomet tūptelčiau, kaip žema damutė po žavingos pianino partijos, ir ką nors pridurčiau. o dabar, tebūnie, išvirsiu sriubos prieš pagrindinį patiekalą.
atsiradome ten keturiese - su lietumi ir red hot chili peppers (na, štai dabar žinau, kad kai jau pradėjau viską nuo pradžių, ištempsiu ilgiausią siūlą ir ne visiems pavyks surasti galus ar suvinioti jį į kamuolį, bet štai įkvėpsiu ir išpūsiu tai, kas paryčiais gali neduoti ramybės). atsiradome ten, o su mumis atsirado dar keletas dalykų - didžiulis pastatas (gaila, kad nematote, kaip keliu rankas į viršų, rodydama jo dydį), baltos sienos, platus stoglangis, pro kurį jau veržėsi šviesuma. dar atsirado spalvoti lipdukai, kuriais apklijavome visas baltas sienas, dar - moteriškė su rožine liemene ir kavos bei sausainių padėklu (paskui ji padovanojo mindaugui tikrų alyvų puokštę)...
po šitų atsiradimų, kurie buvo visų plačiai apkalbėti ir aplaistyti baltu, o ypač raudonu vynu, miglė, o gal milda, nusivedė į štai tokią vietelę, kurioje buvo daug vandens ir medžių, ir vėjo, ir strėlių, ir dar daugiau vyno. dabar aš jau nieko negalėsiu papasakoti, jei į parankę nepasigriebsiu Zacho ir visos jo Beirut kompanijos su balkanišku lagaminu. iš tiesų viskas taip ir buvo (tik vaizdą reikėtų žiūrėti iš kitos pusės - pirmiausia vanduo, o tik paskui girti šokiai), išskyrus, aišku, muziką, kurios su Beirut niekaip negalėtum palyginti.
aplinkui galvą kaip kokios aureolės skraidžiojo strėlės ir samanos, sūriai ir rūkytos dešrelės, kibinai ir balandėliai, kmynų gėrimas ir alus. nereikia nė sakyti, kad tokiais atvejais turi į kažką įsikibti - panašiai kaip tada, kai įkvėpi švaraus miško oro ir nuo jo tau smarkiai svaigsta galva. kiekvienas turi į ką įsikibti, išskyrus vieną iš raidės m. ir gerai, kaip pasakytų, andriaus elsbergo mergaitė (baltuose žydėjimuose įsipainiojusi), ir gerai, kaip aš pati pasakyčiau. nes dabar tik sėdžiu kokias šešias valandos virtuvėlėje ir geriu vieną puodelį kavos. mindaugas kviečia pasiimti drabužius, kuriuos vakar pametėme :)
