Aš likau su vėju. Kai kraujuojantys medžių lapai ne krito, o kilo aukštyn į žveidždes, kai nutūpęs į ugnį drugelis nebijojo pražūti, kai žalioji Absento Fėja pranašavo mums ateitį. Žvilgsnis nukrypo į dangų. Ten buvo tai, ko visi ilgai laukė ir troško.Ten geriau... Velniukas angelo pavidalu...Ne, šį kartą liksiu čia.
