Štai ir viskas.Nenumaldomai greitai prabėgo šiltasis metų laikas.Dienos darosi vis tamsesnės ir niūresnės.Vis dažniau į lango stiklą barbena šalti lietaus lašai.
Vejami darganoto oro į tolimą kelionę kyla paukščiai.Jau senokai nesigirdi jų linksmo klegesio miškuose....Ir patys miškai nenoromis keičia savo rūbą..
Pievose jau nebeskraido įvairiaspalviai drugiai.Užsilikusį žiedelį dar kartais aplanko žiedmusė ar vapsva,kur jų tyko klastingasis krabvoris.
Štai ir viskas,tariau šį savaitgalį.Laikas macro objektyvą guldyti į lentyną iki sekančio sezono.
Besislėpdamas nuo vėjo užsukau į rudeniu alsuojantį mišką.Pasijutau lyg tamsią ir gūdžią naktį.Medžių viršūnėse virkauja vėjas,pro vis dar plazdenančius lapus vos,vos skverbiasi šviesa.Ant kelmo pastebėjau labai simpatišką grybą .Ir kaip gi praeisiu pro šalį neįamžinęs jo.Pasirodo tai Taurinis žvakidėlis,lyg kokia žvakidė šviečia tamsoje.
Po to grumbančiomis rankomis ir šąlančia nosimi vis dar šliaužiojau po pievą,vis dar tikėjausi surasti mažosios gyvasties,kurią įamžinčiau fotoaparato mygtuko paspaudimu.Po ilgo ieškojimo suradau keletą modelių besislepiančių užuovėjoje.
Trumpam išlindusi saulutė dar pažadino keletą skėčių,kurios vėjo blaškomos niekaip nesugebėjo ilgėliau išsilaikyti ore....
Žinau,kad ilgėjant ir tamsėjant vakarams,vis dažniau sėdėsiu prie kompiuterio ekrano ir žiūrėsiu į tas nuostabias akimirkas prabėgusias bešliaužant po rasotas pievas.
Dėliosiuosi mintyse kitos vasaros planus.....
Liūdna....
