Rudenio alsavimuose

---

Kodėl verta šypsotis šaltą rudens dieną?

 Visu pirma reikia išsiaiškinti, ar verta šypsotis šaltą rudens dieną? Jei nesi įsimylėjęs rudenį kaip aš, žinoma nėra ko čia šypsotis, kai rankos tampa ledinės, lauki autobuso, skėčio neturi, pliaupia lietus kapodamas tau, rodos, tiesiai į smegenis, kai nėra ilgų atostogų per kurias nebūtų svarbus ir lietus, svarbu, kad tik nėra namų darbų, nėra darbo, gali drypsoti lovoje ir skaityti knygą, kai rašydamas žinutę draugui užsižiopsai, o kokia nors mašina aptaško naują paltuką, kai įlipi į balą ir susižvejoji slogą, kai ruduo nei kiek nesišypso tau - nėra ko šypsotis. Bet aš šypsausi, šypsausi šaltą rudens dieną, nes tai laikas sušildyti nesišypsančius, nes tuomet šypsenos labai laukiamos, nes lietus svaigina, nes šaltis gaivina, nes malonu būti užsivertus darbais ir rasti tik minutėlę poilsiui, per kurią jautiesi dieviškai, nes paltukams reikia išbandymų, nes sloga verčia pirkti servetėles ir lankstyti gerves, nes ruduo beprotiškai subtyliai šypsosi tau, kai tik pats to nori. 

 

---