Gali kabarotis kalnais ieškodamas kelio, ropoti urvuose, trinti vieną į kitą ledines rankas ir iš troškulio burnoje tirpdyti sniegą, arba būti pakviestas arbatos - pasirodo, su uola suaugusiame nežinia kelinto šimtmečio būste pora vietos čiabuvių įrengė vietinės reikšmės arbatinę. Ji pasižymi: agresyviai kaitria buržuijka, dideliu, draugišku šunimi, rytietiško primityvizmo dizainu, molinėmis grindimis, raštuotais patiesalais. To su kaupu pakanka. Ypač po to, kai arbatos virtuozai pūstašonėse stiklinaitėse žonglierių miklumu atskraidina arbatos. Išmuša karštis, akys apeina rūku, šypsaisi lyg sapnuotum - lyg sapną fotografuotum. Arbatos niekada ne pro šalį - dabar tai žinai, ir kitą kartą nebenustebins laukiniame krašte aptiktas aukščiausio lygio aptarnavimas. Juk čia ne koks parketu išmuštas žvaigdučių viešbutis.
