|
| |
| | Mečiau Autorius: | 2017 10 20 16:19 | Žiūrėta: 26180 Atsitiko tai užpernai, gruodžio keturioliktą dieną, anksti iš ryto. Aš ėjau į parduotuvę ir gatvėj sutikau savo draugą Joną.
– Labas rytas, – pasisveikinau.
– Labas, – atsakė jis.
– Kur tu, Jonai, eini? – paklausiau.
– Į parduotuvę. O tu kur?
– Ir aš į parduotuvę, – atsakiau. – Einam kartu.
Mes užėjom į internetinė parduotuvė. Aš nusipirkau dažų. Jonas – sviesto ir laikrodį Kai išėjom paklausiau:
– Kur tu dėsi, Jonai, sviestą ir laikrodį, kad nusipirkai?
– Sviestą valgysiu, – atsakė Jonas. – O laikrodis šiaip reikalingas ūkyje. O tu kur dėsi dažus?
– Duris dažysiu, – pasakiau.
– Aha... – tarė Jonas, – vadinasi, taip... chm... Ką gi... O kur tu dabar eisi?
– Namo. O tu?
Ir aš namo, tarė Jonas. – Lik sveikas.
Viso gero, atsakiau ir nuėjau. Lynojo.
Štai ir viskas. Po to įvykio aš ir mečiau rūkyti. Tiesiog ranka nebekyla. | |
|
