vakarais mėgstu saldų vyną. žmonės šneka, kad saldus vynas yra prastas. atseit, jei geri saldų vyną, tai tu nieko neišmanai apie vynus ir išvis nesi gurmaniškos sielos. viskas būtų kitaip, jei mano tėtis būtų gruzinas. arba juo taptų. galiu jo paprašyti, bet tikiu, kad sulauksiu tokio pat atsakymo, kaip ir tada, kai paprašiau mamos padaryti man brolį. "pasidaryk pati". kažin, jei stipriai suspausčiau kumščius ir smarkiai stenėčiau, ar galėčiau tapti gruzine? žmonės kalba, kad gruzinių oda yra labai lygi ir joje nėra jokių inkštirų. tuomet būčiau labai laiminga, nes dabar negaliu nuo jų atsiginti. štai, pavyzdžiui, šiandien. sėdžiu pilies kepykloj, laižau putą. aplink vaikšto ūsuotos padavėjos. jos nieko neaptarnauja, tik vaikšto. retsykiais sustoja ir pamasažuoja viena kitai nugarą. galvojau, kaip gerai būtų, jeigu būtų parduodama vien tik puta. galėčiau laižyti ir laižyti. taip man belaižant, pajaučiau, jog esu ne viena ir tas jausmas vis stiprėjo. žiūriu, kad ant priešais stovinčių kėdžių pikto tarakono greičiu auga du inkštirai. jie vis didėjo ir didėjo į viršų keldami savo juodas galvas, atrodo tuoj tuoj ir sprogs. tokie prisirpę jie atsisuko į mane ir prisistatė:
- aš ramūnas.
- o aš inga.
galvoju, mieli visai. na, suprantat, pasimečiau, inkštirai anksčiau niekad nėra su manim kalbėję. bet tas džiaugsmas truko neilgai, mat tie du prisirpėliai pradėjo dialogą, kuris skambėjo maždaug taip.
- o tu naudoji F ar M?
- naudoju MS arba KPM.
- 300?
- kartais, arba matrial 56.
- o kai būna šviesu 4000?
- gali būti ir iki 4500.
- su skylutėm.
- bet 50 denų.
nusprendžiau, kad šūdas bus ir užsidariau savyje. bet šūdo nebuvo.
P.S. Ačiū už mielą vakarą :)
