Reklaminio plakato pradininkas – prancūzų dailininkas J. Cheret XIX a. pab. , kurdamas savo spalvingas litografijas – plakatus, ant darbo stalo laikė sudžiovintus drugelio sparnelius, kurių spalvų gama jam buvo kelrodis. Plakatas dažnai lyginamas su vienadienio drugelio gyvenimu: šiandien jis visomis vaivorykštės spalvomis vilioja praeivio akį; kviečia pasidomėti pranešama žinia, o rytoj – jo vietoj akį džiugina jau kitas.
Plakatas – palyginti nesenas dailės žanras, išplitęs kai atsirado tinkamos sąlygos. XVIII a. pabaigoje buvo išrasta patogi spaudos priemonė litografija, įgalinusi spausdinti daugiaspalvius, didelio formato lakštus, tinkamus klijuoti gatvėse. O XIX a. suaktyvėjo visuomeninis gyvenimas, ir atsirado poreikis plačiai paskleisti informaciją, reklamuoti renginius, prekes bei idėjas. Tos sąlygos suformavo ir plakato meninius kriterijus.
Plakato žanrai gali būti įvairūs: kultūrinis plakatas, socialinis plakatas, politinis plakatas. Tai apsprendžia konkreti plakato paskirtis ir kai kuriais atvejais ribos tarp įvardintų žanrų gali būti pakankamai sąlyginės, pavyzdžiui socialinio ir politinio plakato. Savo ruoštu iš minėtų žanrų išsiskiria reklaminis plakatas, turintis aiškią funkciją – reklamuoti konkretų produktą, gaminį (reklaminis – pramoninis) ar kultūrinį renginį (reklaminis – kultūrinis).
Čia pateikiami įvairių laikotarpių, įvairių šalių, įvairių autorių plakatų pavyzdžiai suskirstyti pagal sukūrimo šalis.
