tai turėjo būti geriausias mano kadras. atsitiktinis, nesurežisuotas. buvo gražus saulėtas šerkšnotas ankstyvo pavasario rytas. gal ir nelabai ankstyvas pavasaris, bet juk Lietuvoje jis kokius du mėnesius pamainom su žiema kovoja. taigi, einu ryte į darbą, žiūriu ežere lyg antis plūkauja. parskrido, reiškia (o gal niekur ir nebuvo išskridusi). ledas ežere neseniai nuskendęs/ištirpęs, krantai dar apšalę, sniegu aplipę, bet pavasaris jau čia. bet geriau įsižiūrėjus, pamačiau, kad tai žmogus, tipo sveikuolis plaukia skersai ežero. čiupt iš rankinuko savo mažutėlaitį olympusą ir padariau amžiaus kadrą. žmogus pasiekė krantą, išlipo nuogutėlis šluostytis - padariau dar keletą kadrų...
laukiu nesulaukiu, kada ta juosta baigsis, kada nešiu ryškinti. išryškino - vien dvigubi kadrai, dar nuo rudens ten gulėję:(
ech, lauksiu naujo geriausio savo kadro:)
