Taigi, grįžo mano
Kiev 88 prieš porą dienų iš Kijevo.
Visas reikalas klostėsi puikiai, su visais siuntimais viskas gerai. Meistras apsisuko labai greitai ir maždaug per mėnesį fotoaparatas sugrįžo atgal. Aparatas, matosi ir jaučiasi - suteptas ir sunkiai besisukę dantračiai dabar sukasi lengviau. Vidus apklijuotas juoda šviesos neatspindinčia medžiaga, taip pat viduje priklijuoti keisti popieriaus krešuliai dabar nuvalyti. Kaip prašyta, įdėtas šviesesnis fokusavimo ekranas, senas irgi pridėtas, kaip irgi prašyta.
Tačiau vis tik jausmas dvilypis.
Toks įspūdis, kad viskas daryta truputį atsainiai. Medžiaga priklijuota vos skersai. Ant naujo fokusavimo ekrano buvo daugoka šiukšlyčių, ta vieta, kur nuvalyti krešuliai, dažais neužtepta. Dantratis, kurį prašiau pakeist, nors sakė, kad bus padaryta, atrodo įtartinai panašiai nudilęs, tačiau tai dar reikia išsibandyti praktiškai (šitai gal ir nėra labai blogai, nes kiek išsiryškinau juostelių iki šiol, atrodo, kad vietoj 12 kadrų juostelei gaunu už dyką tryliktą ir jie nepersidengia). Taip pat prašiau, kad pataisytų bet kokius kitokius trūkumus (sakė - žinoma) ir pabandymui nusiunčiau nepaminėjęs su objektyvu, ant kurio trūksta fiksavimo varžtelio. Grįžus varžtelio lygiai taip pat nebuvo. Nugarėlės tarpinės kaip buvo senovinės džiuto virvelės, taip ir liko.
Dabar - svarbiausia: užrakto greičio bandymas. Čia reikalai yra mažų mažiausiai įdomūs. Griežtų išvadų daryti negaliu, tačiau įtariu, kad prie reguliavimo varžtelių neprisiliesta ir greičiai pakito vien dėl to, kad sutepta. Gal klystu. Gali būti, kad trumpiausių greičių nustatymai maksimalūs ir daugiau negalima ištempt, o lėtų bandyta pritempti 1/8-ąją. Gali būti ir ne...
Geriausiai visa tai parodo iliustracijos:
Dabar lieka šiokia tokia abejonė, ar neišmečiau pinigų vėjams... Hmm... Manau, kad galų gale už patį niekas geriau nepadarys ir matyt kažkada, gal po kelių mėnesių, šiam aparatui vėl bus atverti viduriai. Tik šitą kartą tai darysiu pats.
Tiek, v.
